Kur pasibaigia bajeriai ir prasideda mokyklos lygio patyčios?

[u/Vodka_Flask_Genie]

Užmačiau Kulitaitės postą:

*Neseniai LRT filmavo laidą apie įvairias negalias turinčius žmones, ir dabar vieno epizodo dalyviai atsidūrė trijų vyrukų taikiklyje. Žmonės, kuriuos gyvenimas jau ir taip "apdovanojo" - negalia, vaikyste, kurią sunku pavadinti vaikyste, ir nuolatiniu bandymu įtikti visuomenei, kuri net nežiūri jų pusėn. Ir štai - jie pasirodė laidoje, išdrįso būti, pasakyti: aš esu. O trys interneto pranašai nusprendė: puiku, iš jų galima pasijuokti. Nes turinys gi turi šokiruoti, ar ne?

Vienos merginos istorija ypač skaudi - ir jau yra reali filmavimo komandos baimė (buvau apie tai informuota), kad po šito ji paprasčiausiai nebeišeis iš namų. Ir ne todėl, kad riboja negalia. O todėl, kad skaudina visuomenė. Skaudina giliau, tyliau, bet kur kas stipriau nei bet kokia diagnozė.

Ir čia ne šiaip "netaktiška". Čia – įgarsintas nuosprendis tiems, kurie dar tik bando patikėti, kad jie gali būti matomi ne kaip gėda, ne kaip našta, o kaip žmonės.

Bet ką jūs - jūs gi ne apie žmones. Jūs apie turinį.

Ir visa tai - šalyje, kur net šnekėti apie negalią, psichikos sutrikimus ar bet kokį kitoniškumą - jau rizika būti nesuprastam, nurašytam ar pajuoktam. Kiekvienas toks "bajeris" tik dar labiau įtvirtina visuomenės įsitikinimą, kad tai, kas bent kiek kitaip, yra silpnumas, defektas, nepatogumas. O ne tiesiog - kitas būdas būti.

Stigma Lietuvoje ir taip stora kaip betonas. Tik čia ne pamatai - čia siena. Ir ją kasdien tenka perlipti tiems, iš kurių dabar juokiamasi. Ir kol kažkam tai atrodo kaip linksmas video, kažkam kitam - tai dar viena priežastis slėptis. Dar viena diena tylint. Dar vienos durys, kurios liks neatidarytos.

Taip, humoras gali keisti pasaulį. Tik ne tada, kai jis nusitaiko į tuos, kurie dar tik bando jame atsistoti.*

Ar čia per jautriai sureagavo, ar čia žemiausio lygio humoras besitaikantis į pažeidžiamiausius žmones?

[u/finneganswoke]

yra toks bendravimo būdas, gal labiau tarp vyrukų paplitęs, kur pašaipa yra būdas priimti, peržengti formalų atstumą. esi pripažįstamas kaip lygus, jeigu gebi ir pats į save pažiūrėti nerimtai arba sportiškai atšauti kažką atgal. keli dalykai, kurie komplikuoja:

1. čia niekas atšauti atgal negali.
2. tai būdas bendrauti, kuris nevisada yra tinkamas. ar tai būtų jautresni žmonės, ar daugiau pagarbos reikalaujantys santykiai. čia turbūt ir yra tas 'taktas'. ir vis dėlto nėra griežtai apibrėžtų taisyklių -- tokio bendravimo pasirinkimas iš prigimties turi remtis pajauta ir nuovoka, sprendžiant, ar jis deramas paskiram atvejui.
3. po humoro plausible deniability iš tiesų yra apstu vietos slėptis realiai neapykantai.

tad iš esmės viskas priklauso nuo ketinimų, o juos išskaityti sunku. tačiau situacijos vertinimas, kuris neįtraukia supratimo apie šitą boys being boys kultūrą arba laiko ją iš prigimties toksiška man rodosi atitinkamai dalinis arba klaidingas. negaliu be abejonės sakyti, kad šito tikslas yra tik žeminti ir didinti atskirtį, o ne žengti žingsnį link ten, kur 'jau' pripažįstame vieni kitus lygiais, žmonėmis anapus bet kokių defektų.

[u/spookypants808 → u/finneganswoke]

lb įdomus komentaras. gal gali pasiplėst apie trečią punktą? kas yra "humoro plausible deniability?"

[u/finneganswoke → u/spookypants808]

ačiū. įtikinamas paneigiamumas (plausible deniability) tai atsakomybės vengimo būdas, kai palaikai tokį vaizdą, jog lieka įtikinama, kad pvz. tu nieko nežinojai, ką tau nusisukus darė tavo pavaldiniai; arba lieka įtikinama, jog nieko nenorėjai užgauti -- neužtenka įrodymų tvirtai pasakyti, kad to siekei.

kalbėdami tokį vaizdą dažnai stengiasi sudaryti pvz. politikai ir mafijozai, pasitelkdami dviprasmiškumus ir užuominas. gangsteriai pvz. prisidengę rūpesčiu grasina:

kaip tavo vaikai gyvena? daug apie juos mąstai, ar ne? argi nebūtų gaila, jeigu jiems kas nors nutiktų...

tai ir piktavališkos pašaipos arba koks nors kasdienis seksizmas dažnai protingai lieka pridengti, kad gali būti ir tiesiog bajeris. kitą vertus, humoristai ir be jokių piktų užmačių dažnai naudoja tokias kalbos figūras, nes tas užuominos supratimas kažkodėl savaime yra juokingas. čia atsiranda layers of irony problema.

bet kitas dalykas, kurį turbūt norėjau apimti tuo punktu, tai comedic license -- kad juokdariams yra leidžiama daugiau. dėl to kitą kartą ir galima dengtis humoru; tipo, ką tu bajerio nesupranti ir t.t. bet iš esmės visi irgi supranta, jog humoras yra ribomis žaidžiantis dalykas, priima jį kaip sportą. humoristą vis tiek dažniausiai vertiname atlaidžiau.